Norvegijos gamtos grožis

Užburiančios Norvegijos gamtos prisilietimą tikriausiai yra pajutę visi, kas nors kartą lankėsi ar keliavo po šią šalį. Norint pabūti Norvegijos gamtos apsuptyje ir sugerti į save visą aplinkos grožį, reikia skirti pakankamai laiko – bent jau tam, kad kerintys gamtos vaizdai neišdiltų iš atminties. Pateiksime šiek tiek informacijos apie nuostabią Norvegijos gamtą, kuri galėtų įkvėpti ir padėti, planuojant būsimas keliones.

Virš Aurlandsfjordo pastatyta ištisus metus veikianti Stegasteino apžvalgos aikštelė architektūriniu požiūriu jau savaime yra traukos objektas. Pailgos formos medinė apžvalgos aikštelė su stikliniu atitvaru yra 13 metrų aukščio, įrengta 650 m aukštyje virš jūros lygio. Kadangi aikštelė yra virš fjordo, būdami joje galėsite pasijusti tarsi sklandantys virš neaprėpiamų gamtos tolių. Nuo Stegasteino apžvalgos aikštelės atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į fjordą ir kalnus. Stegasteino apžvalgos aikštelė yra nacionalinio turistinio maršruto nuo Aurlando iki Laerdalio (Lærdal), žinomo kaip „Sniego kelias“ („The Snow Road“), dalis.

Ornevegeno (išvertus į lietuvių k. – „Erelio kelias“) pavadinimu yra žinoma stačiausio kelio Nr. 63 atkarpa nuo Geirangerio iki Eidsdalo. Praėję 11 kilpos formos vingių, pasieksite Ornesvingeno apžvalgos aikštelę, kurioje galėsite mėgautis nuostabiais vaizdais į Geirangerį, Geirangerio fjordą, 410 metrų aukščio Septynių seserų krioklį ir Knivsflå kalnų ūkius. Be to, nuo apžvalgos aikštelės galėsite pasižvalgyti į daugybę fjordo teritorijoje plaukiojančių kruizinių laivų.

Image credit - Øyvind Heen / Visitnorway.com

Trolltunga (Trolio liežuvis) horizontaliai išsikiša iš uolos maždaug 700 metrų ir yra 1100 m aukštyje virš jūros lygio Skjeggedalyje, virš Ringedalsvatneto ežero. Šis „liežuvis“ yra akmens luitas, kadaise atsiskyręs nuo Skjeggedalio kalno. Legenda byloja apie trolį, kuriam nebuvo galima išeiti į dienos šviesą, o kai jis nepaklusęs taip padarė, trolio liežuvis saulėje sustingo.

Žygis nuo Skjeggedalio automobilių stovėjimo aikštelės iki Trolltungos yra ilgas ir nelengvas iššūkis, o kartu su grįžimu trunka 8–12 valandų, tačiau pasiekti viršūnę neabejotinai verta dėl visų į fjordą ir Folgefonnos ledynus atsiveriančių vaizdų. Nepriklausomai nuo sezono, į žygį rekomenduojama eiti kartu su patyrusiu gidu.

Steinsdalsfosseno krioklys, susiformavęs 1699 m., pasikeitus upės vagai, yra Hordalando apskrityje prie Hardangerio fjordo. Steinsdalsfossenas yra vienas lankomiausių turistinių objektų Norvegijoje ir buvo populiari vieta jau prieš 100 metų, valdant Vokietijos imperatoriui Vilhelmui II, kuris kasmet lankė šį krioklį iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Nuo 50 m aukščio krioklio krintančio vandens tūris didžiausias būna gegužę-birželį, kai kalnuose tirpsta sniegas. Tuo laikotarpiu už krioklio galima vaikščioti tarsi už vandens užuolaidos, nesušlampant drabužių.

Nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki krioklio veda pėsčiųjų takas, kuriuo eidami pasieksite apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria nuostabūs vaizdai į krioklį ir slėnį.

Senasis vikingų kaimas Gudvangenas (išvertus į lietuvių k. – „dievų vieta prie vandens“) buvo svarbi susitikimų vieta vikingų laikais. Gudvangenas yra populiari turistų vieta jau daugiau nei šimtmetį, kai į šį miestą pradėjo plaukti kruiziniai laivai, o vietiniai valstiečiai užsiėmė turistų gabenimu arkliais į viešbutį stačiu Stallheimskleivos keliu.

Gudvangenas yra į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Nerėjaus fjorde (Nærøyfjorden), todėl iš kaimelio apylinkių atsiveria stebuklingi slėnio ir fjordo vaizdai.

Be to, Gudvangenas yra geras atskaitos taškas daugeliui žygių kalnuose, kur takais vietomis galima prieiti iki pat kalno krašto ir pažvelgti į fjordą maždaug iš 1000 metrų aukščio. 5 km atstumu nuo Gudvangeno esančiame Bakkos kaimelyje prasideda status Rimstigeno takas, kuriuo einant kalno viršūnę pasiekti prireiks mažiausiai 2 valandų

Prekestulenas yra Rugalando (Rogland) apskrityje. Tai yra uola, iškilusi 604 metrus virš Lysės fjordo (Lysefjorden). Uolos viršuje plytinti apie 25 * 25 m dydžio plynaukštė sukuria įspūdį, tarsi ji būtų peiliu iškirsta iš uolos. Jai susiformuoti padėjo prieš maždaug 10 000 metų vykęs ledo išsiplėtimas, kai kalno plyšiuose užšalęs vanduo sulaužė ledyno atneštus didelius akmens luitus. Anksčiau plynaukštė vadinta Hyvlatånnå pavadinimu ir buvo žinoma kaip turistų lankytinas objektas Lysės fjorde. Pirmasis turistas užkopė į Prekestuleno viršūnę tik 1900 m., ir nuo to laiko ši vieta tapo turistų traukos centru.

Plynaukštę galima pasiekti einant 8 km ilgio pėsčiųjų taku, prasidedančiu nuo Prekestuleno Fjellstue kalnų trobelės. Žygis reikalauja pakankamo pasiruošimo, nes kai kurios tako vietos yra stačios, tačiau atvykti į šią vietą dėl kvapą gniaužiančių vaizdų tikrai verta.

Trollstigenas yra lankomiausias turistinis maršrutas Norvegijoje, kuris po jo atidarymo praėjusio amžiaus 4-jo dešimtmečio pabaigoje tapo turistų traukos centru. Zigzago formos kalnų kelyje yra 11 vingių, vedančių į Stigrora (Stigrøra) kalno viršūnę, esančią 858 m virš jūros lygio. Kiekvienas maršruto vingis turi savo pavadinimą, dažnai pavadintą asmens, prižiūrėjusio konkrečios atšakos statybos darbus, vardu.

Istoriškai Trollstigenas buvo svarbus kelias tarp Indre Sunnmøre esančių Valldalio ir Rumsdalio (Romsdalen) slėnių bei Ondalsneso (Åndalsnes) kaimo. Žiemą kelias būna uždarytas ir, priklausomai nuo sniego kiekio kalnuose, kelias vėl atidaromas gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Trollstigeną supa galingi kalnai, besitęsiantys daugiau nei 1600 metrų. Į vakarus nuo kelio yra Bispeno (1450 m), Kongeno (1614 m) ir Dronningos (1701 m) kalnai, į rytus – Stigbottshornetas (1583 m) ir Storgrovfjello kalnas (1629 m). Trollstigeno keliu galima ne tik važiuoti, bet ir eiti pėsčiomis. Tai galima daryti tiek senuoju kalnų taku, tiek pėsčiųjų taku.

Lofoteno salynas, esantis Šiaurės Norvegijoje, yra žinomas dėl žvejų kaimelių ir turtingos gamtos, o žvejyba tapo pagrindine priežastimi, kodėl žmonės gyveno šioje teritorijoje.

Turtingas šio regiono kraštovaizdis puikiai tinkamas eiti į žygius ir slidinėti, taip pat žvejoti ir užsiiminėti banglenčių sportu – Lofotenas yra viena šiauriausių banglentininkų pamėgtų vietų. Nuo gegužės pabaigos iki liepos vidurio čia galima išvysti vidurnakčio saulę, o nuo rugsėjo iki balandžio vidurio – Šiaurės pašvaistę.

Viena populiariausių lankytinų vietų šiame regione yra gražiausiu Norvegijos kaimu išrinktas Reine žvejų kaimelis. Šalia kaimelio stūkso Reinebringeno kalnas (448 m aukščio), ant kurio viršūnės užkopę akmeniniais laiptais (1560 pakopų), galėsite grožėtis atsiveriančiais vaizdais. Šiuose kaimeliuose galėsite pamatyti tradicinių sezoninių Norvegijos žvejų namelių, vadinamųjų rorbu (tai ant žemės pastatyti namai, tačiau jų dalis tęsiasi iki vandenyje esančių polių, kad būtų galima patekti į žvejybinius laivus). Šiandien rorbu dažniausiai pasitarnauja turistams apgyvendinti.

Vestlando apskrityje esantis Kinsarviko kaimelis yra prie Hardangerio fjordo (Hardangerfjord) ir nuo pat vikingų laikų dėl savo lokacijos buvo laikomas svarbia vieta. Kinsarvikas yra Husedaleno slėnyje, o ši vietovė tinkama ir trumpesniems, ir ilgesniems žygiams.

Keliaujant nuo Kinsarviko iki didžiausio Šiaurės Europoje Hardangervidos (Hardangervidda) kalnų plokščiakalnio, vietomis siekiančio 1600 m aukštį, pakeliui arti vienas kito yra 4 kriokliai, užburiantys ir savo grožiu, ir smarkumu, ir jėga, pro kuriuos tiesiog neįmanoma praeiti: Tveitafossenas, kurio vanduo krinta su didžiuliu triukšmu ir jėga iš 103 metrų aukščio, Nyastolfossenas, kurio vanduo krinta iš 115 m aukščio, Nykkjesoyfossenas, kurio vanduo krinta iš 60 m aukščio, ir Sotefossenas – jo vanduo krinta iš 246 m aukščio.