Nauji J. Vaitkutės darbai

Kasdien savitarnos restoranuose tenka išmesti tonas maisto, kuris lieka jų neįveikusių žmonių lėkštėse. Į šią problemą originaliais darbais garsėjanti menininkė Jolita Vaitkutė pažvelgė kitaip ir keltų operatoriaus DFDS kampanijai sukūrė maisto kalnus tiesiogine to žodžio prasme. Iškilę pyragų, kopūstų, kumpio ir kitų produktų kalnai kviečia pagalvoti: ar tikrai suvalgysite tiek, kiek įsidedate į lėkštę?

„Geras maistas yra būtinas geros kelionės atributas, tad užtikriname, kad mūsų keleiviai turėtų platų jo pasirinkimą. Visgi po kiekvieno plaukimo daug žmonių įsidėto, bet neįveikto maisto turime išmesti. Kviečiame keleivius padėti to išvengti – įsikrauti į lėkštes mažiau ir verčiau pakartoti pritrūkus. Šie subtilūs, bet labai paveikūs prie inciatyvos prisijungusios J. Vaitkutės darbai yra puikus priminimas, kad kopti reikėtų tik į kiekvieno mūsų jėgas atitinkančius kalnus“, - sako pirmaujančio Europoje keltų operatoriaus DFDS komunikacijos ir marketingo vadybininkė Vilma Songailaitė.

Pyragų, kopūstų ir sūrio kalnai

Darbais iš maisto produktų stebinanti ir tvarumo temą savo kūriniuose dažnai pabrėžianti J. Vaitkutė sako, kad jai svarbu nuolat ieškoti naujų kampų, kaip žmonėms perduoti norimą žinią.

„Man visuomet norisi atrasti naują kūrybišką tašką ir prie žmogaus prieiti kitaip – kad jis tikrai įsiklausytų į nešamą žinutę. Apie tvarumą, maisto švaistymo problemą kalbama nemažai, ir kartais tiesiog priprantama prie šios informacijos, o paraginimai labiau rūpintis aplinka tampa tokie įprasti, kad jų nebegirdim – ir grįžtam prie aplinkai ir mums patiems kenkiančių žalingų įpročių“, - apie idėjos paieškos procesą pasakoja J. Vaitkutė.

Pakviesta prisidėti prie edukacijos apie išmetamo maisto problemą, menininkė jos įkūnijimui pasitelkė žodžių žaismą ir sukūrė maisto kalnų lėkštėse instaliacijas.

„Maisto švaistymo problema ypač aktuali savitarnos restoranuose, kur galima valgyti kiek širdis geidžia. Alkani žmonės, matydami platų skanėstų pasirinkimą, jų prisikrauna pilną lėkštę, bet tuomet ne visada juos įveikia. Pradėjau galvoti: kraunam maisto kalnus, kurie netinkami mūsų jėgoms, bet juk kopdami į tikrą kalną įvertiname savo galimybes – nelipame iškart į Everestą. Mintyse iškilus šiai paralelei, panorau ją ir vizualiai perteiki žmonėms“, - sako J. Vaitkutė.

Pasak menininkės, šis projektas labai skiriasi nuo jos ankstesnių. „Turėjau labai daug kūrybinės laisvės, bet iš pradžių man pačiai buvo kiek nedrąsu – juk aš dažniausiai kuriu veidus, labai aiškius objektus. O kalnai – specifinis reginys, kurį sukurti iš maisto nėra taip paprasta, kad jis būtų lengvai atpažįstamas. Be to, pati idėja apribojo darbų mastą: negalėjau kalnų „statyti“ per visą stalą, kiekvienas jų turėjo sutilpti į lėkštę“, - iššūkius prisimena kūrėja.

Ieškodama tinkamiausių medžiagų J. Vaitkutė pro lėktuvo langą tyrinėjo kalnų viršūnes, eksperimentavo su maisto produktais. Galiausiai keturi maisto kalnai lėkštėse per penkias dienas iškilo iš kumpio, sūrio, makaronų, raudonųjų kopūstų, pyrago, duonos, zefyrų ir kt. produktų.

Šiuos stiprią žinutę nešančius kūrinius galės įvertinti DFDS keltų Baltijos jūroje keleiviai. J. Vaitkutės darbų nuotraukos bus eksponuojamos keltuose, iš Klaipėdos plaukiančiuose į Kylį (Vokietija), Karlshamną (Švedija), taip pat tarp Paldiskio (Estija) ir Kapelskaro kursuojančiuose laivuose.

Išmetamas maistas prisideda prie klimato kaitos

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, trečdalis kasmet pasaulyje pagaminamo maisto yra prarandama arba iššvaistoma. Europos Sąjungoje maisto atliekos sudaro 88 mln. tonų per metus, o kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas

„Nors pasaulyje maisto užtektų visiems žmonėms pamaitinti, bet jį švaistant vis dar vienas iš devynių žmonių badauja. Mes turime privilegiją mėgautis plačiu maisto asortimentu, tačiau tą turime daryti ir atsakingai: galvodami ne tik apie save, bet ir apie mūsų veiksmų poveikį aplinkai“, - sako DFDS komunikacijos ir marketingo vadybininkė V. Songailaitė.

Išmetant maistą ne tik perniek nueina jo užauginimui, gamybai skirti ištekliai, bet į sąvartynus nukeliavę ir ten pūvantys maisto produktai išskiria milžiniškus CO2 dujų kiekius. JT duomenimis, jeigu maisto atliekos būtų šalis, ji būtų trečia pasaulyje pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

DFDS skaičiai: keltuose išmetama apie 13 proc. maisto

Atsakingai į šią problemą žiūrėdamas vienas didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS reguliariai atlieka maisto atliekų matavimą savo laivuose. Naujausi šių metų pavasario duomenys rodo, kad visuose DFDS laivuose Baltijos jūroje maisto išmetamumo vidurkis buvo 13 proc.

„Atitinkame „žaliuosius“ standartus, mat pasaulinė po gaminimo išmetamo maisto riba yra 15 proc. Visgi tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti ir šios globalios problemos sprendimą palikti kitiems. Esame išsikėlę sau tikslą nuolat tobulėti tvarumo srityje ieškant inovatyvių būdų mažinti išmetamo maisto kiekį mūsų įmonėje, o kartu apie tai edukuoti ir savo klientus. Tik visi kartu galėsime sukurti realų pokytį, kuris būtinas dėl švaresnės ateities“, - sako V. Songailaitė.

Pasak DFDS atstovės, įmonė nuosekliai tobulina savo procesus, kad būtų daroma kuo mažiau poveikio aplinkai: pradedant personalo mokymais, atidžiai užsakomais maisto kiekiais, tinkamų sąlygų sandėliavimui užtikrinimu ir baigiant kūrybiškais sprendimais dėl receptų.